Pereiti prie turinio

Dantiniai priebalsiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Dantiniai priebalsiai – liežuvio priešakiniai priebalsiai, tariami priekinę liežuvio dalį priartinant prie dantų.[1] Dantinių priebalsių nereikėtų painioti su alveoliniais ir postalveoliniais priebalsiais, tariamais tarp liežuvio ir gomurio, tačiau neretai klasifikacija būna laisvesnė ir dalyje kalbų dantiniai priebalsiai jungiami prie alveolinių.

Lietuvių kalboje vartojami raidėmis c, d, dz, l, n, s, t, z žymimi dantiniai priebalsiai ir minkštosios jų poros.[1]

Dalinis TFA dantinių priebalsių sąrašas su kai kurių kalbų pavyzdžiais:

TFA Aprašas Pavyzdžiai
Kalba Rašyba TFA Reikšmė
nosinis dantinis ispanų onda [od̪a] banga
duslusis dantinis sprogstamasis ispanų toro [oɾo] bulius
skardusis dantinis sprogstamasis ispanų donde [on̪e] kur
duslusis dantinis švilpiamasis pučiamasis rusų коса [kəa] kasa
skardusis dantinis švilpiamasis pučiamasis rusų коза [kəa] ožka
duslusis dantinis ankštumos pučiamasis anglų thing [θɪŋ] daiktas
skardusis dantinis ankštumos pučiamasis anglų this [ðɪs] šis
skardusis dantinis aproksimantas ispanų codo [koð̞o] alkūnė
dantinis šoninis aproksimantas ispanų alto [at̪o] aukštas
dantinis vienadūžis
dantinis virpamasis maršaliečių Ebadon [ebɑon̪] Ebadono sala
dantinis ejektyvinis
skardusis dantinis implozinis
dantinis spragsimasis kosų ukúcola [uk’úkǀola] gerai sumalti
  1. 1,0 1,1 „Dantinis priebalsis“. aruodai.lt. Suarchyvuotas originalas 2024-08-05. Nuoroda tikrinta 2024-08-05.